šaipyti

šaipýti, šaĩpo, šaĩpė Rtr iter. 1 šiepti. 1. tr. KBII176, NdŽ, KŽ kraipyti, vaipyti (veidą, lūpas): Grafas žiūrėjo plačiomis akimis į gražų moteriškės veidą, kurį dabar šaipė piktumas LzP. Akys išsiplėtė, kažin koks nervingas mėšlungis keistai šaipė jos lūpas LzP. 2. refl. SD235, Sut, K, L, Š, NdŽ rodyti dantis, daryti grimasas, raukytis, vaipytis: Šaĩpos, sako – nenoriu [valgyti], ir gan Slm. Mūsų bėrokas moka šaipýtis Pc. Šaĩposi šuo, nenori to ėdalo ėsti DŽ. Prieš užtrūkimą [pieno] skonis nebe toks: katė – i to šaĩpos, nebelaka Mžš. Vidunaktį kad prejo visokių baidyklių, viseip šaipės, vaipės, bet nerušiojo jo LTR(Ds). ^ Šaĩpos kai šuva avižas ėsdamas Ds. Šaĩposi kap (lyg Šn) velnias prieš debesį Prl. Ko šaipaĩs kaip katinas prieš mėnesį? Ar. Ko šaipaisi kaip nagines pavogęs? S.Čiurl. Ko šaipaisi kaip bruknių apsiėdęs? V.Krėv. Šaipýkis tu čia kaip pelė in aruodo Skdt. Dar šaiposi kaip šuva į lašinius KrvP(Dg). Šaipos kaip šuva an mėsą žiūrėdamas Aln. Šaiposi kaip katė į miltus pridarius PPr421(Mrj). Šaipais nesišaipai – vis ant tavęs lipsiu (tvora) LTsV580. 3. tr. N, M, Rtr, NdŽ, KŽ pajuokti, pašiepti: Lietuviai patys pradėjo šaipyti visus tuos A1884,373. | refl. N, L, Rtr, Š, DŽ, KŽ: Aš tave gražumu prašau, kad tu iš mane nesišaipytum Vv. Kai pilsiu pamazgom akỹs, tai daugiau nesišaipýsi! Lel. I ko tu šaipaĩs iš manęs? Dglš. Anys būt šaĩpęsi iš jos kai šunys Pls. Nesišaipyk iš lietuvininkų, taupančių savo grašelius I.Simon. Žmonės ir taip šaiposi iš jo kaip iš kokio puskvailio K.Saj. Mergos šaĩpės per girtąjį K. 4. refl. R, MŽ, M, Rtr, BŽ177, Vv, Slm šypsotis, juoktis: Toj mergiščia tik šaipos, kraipos, juokias Kpč. Vis šaiposi, kur reikia ir nereikia dantis rodo rš. Kogi jau šaipaĩs atsisėdęs? Sdk. Ateina į bažnyčią ne melstis, o šaipýtis Dkš. Ve, merga be reikalo šaĩpos šypt, šypt J. Nesišaipyk, čia ne vestuvė Kbr. Tylėjo ir šaĩpėsi NdŽ. Įsitaisė mat šaipýtis – ko čia šaipaĩsi?! Rm. | prk.: Mėnesėlis šaipos, mėnesėlis šviečia (d.) Krč. Ir kluonelis vėlyvo rudens ir žiemos metu tuščiomis šalinėmis nesišaipė – reikalingo gyvuliams pašaro gaudavo iš ūkininkų už vasaros metu atliekamus darbus V.Krėv. ^ Atbėgo nesišaipydamas, nubėgo nesiraivydamas KrvP(Ds). Dar šaiposi kaip sena merga į bernus KrvP(Srv). Šaĩposi kaip pabučiuotas Sml. Šaĩpos kaip geležėlę radęs Mlt. Šaĩposi kap bezmėna (be priežasties) Nmn. Kad tu šaipýtais šaltais dantimi! (keik.) Vrn. Šaĩposi kaip Lucė ant pagaikščio Al. 5. refl. prk. darytis plyšiams, skilti: Prastos lentos – šaĩpos, šonai kliūva Slm. Tai šįmet bulvės suverda – tik šaĩposi, kai valgai Dkš. \ šaipyti; apšaipyti; iššaipyti; nušaipyti; pašaipyti; prasišaipyti; prisišaipyti; sušaipyti